| Didžiųjų Dulsvųjų kalnų nacionalinis parkas
|
| IUCN II kategorija (nacionalinis parkas)
|
|
|
| Vieta:
|
Šiaurės Karolina, Tenesis JAV
|
| Artimiausia didesnė gyvenvietė:
|
Noksvilis
|
| Koordinatės:
|
35°41′0″ š. pl. 83°32′0″ v. ilg. / 35.68333°š. pl. 83.53333°r. ilg. / 35.68333; 83.53333Koordinatės: 35°41′0″ š. pl. 83°32′0″ v. ilg. / 35.68333°š. pl. 83.53333°r. ilg. / 35.68333; 83.53333
|
| Plotas:
|
2110,4 km²
|
| Įkurtas:
|
1934 m. birželio 15 d.
|
| Lankomumas:
|
9 189 543 (2003 m. m.)
|
| Valdymas:
|
Nacionalinių parkų agentūra
|
 Vikiteka: |
Didžiųjų Dulsvųjų kalnų nacionalinis parkasVikiteka
|
 UNESCO
|
(angl.) (pranc.): 259
|
Didžiųjų Dulsvųjų kalnų nacionalinis parkas (angl. Great Smoky Mountains National Park) yra pietryčių JAV, Tenesyje ir Šiaurės Karolinoje. Apima Didžiuosius Dulsvuosius kalnus (Apalačų pietinė dalis). Aukščiausia parko vieta – Klingmano Kupolas (2025 m). Parkas įkurtas 1934 m. JAV Kongreso nutarimu, siekiant išsaugoti unikalią kalnų gamtą.
Kalnuose iškrinta daug kritulių (1400–2200 mm), dėl to susidaro rūkai. Net 95 % parko teritorijos dengia miškai (daugiausia mišrieji ir spygliuočiai). Apie 10 tūkst. gyvūnų ir augalų rūšių sutinkama miškuose. Nacionaliniame parke saugomi nykstantys juodieji lokiai (čia jų priskaičiuojama apie 1800).
1983 m. Didžiųjų Dulsvųjų kalnų nacionalinis parkas įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Įvažiavimas į parką Tenesyje
ž • a • r  Pasaulio paveldo objektai JAV |
|---|
| | Rytų |
Evergleidso nacionalinis parkas (1979) · Nepriklausomybės rūmai Pensilvanijoje (1979) · Mamutų urvo nacionalinis parkas (1981) · Olimpo nacionalinis parkas (1981) · Kahokijos pilkapynų valstijos istorinis parkas (1982) · Didžiųjų Dulsvųjų kalnų nacionalinis parkas (1983) · Laisvės statula (1984) · Montičelas ir Virdžinijos universitetas Šarlotsvilyje (1987) | | | | Pietų |
Didžiojo kanjono nacionalinis parkas (1979) · Čako kultūros nacionalinis istorinis parkas (1987) · Karlsbado Urvų nacionalinis parkas (1995) · Taoso Pueblas (1992) · San Antonijaus misijos (2015) | | | Vakarų |
Mesa Verdės nacionalinis parkas (1978) · Jeloustono nacionalinis parkas (1978) · Redvudo nacionalinis parkas (1980) · Josemičio nacionalinis parkas (1984) · Votertono ledyno tarptautinis taikos parkas (Votertono ežerų nacionalinis parkas ir Ledyno nacionalinis parkas) (1995, kartu su Kanada) | | | Aliaska, Havajai |
Kluonio, Vrangelio ir Šv. Elijo, Ledynų įlankos, Tatšenšinio-Alseko parkai (1979, kartu su Kanada) · La Fortalesa ir San Chuano nacionalinis istorinis objektas (1983) · Havajų ugnikalnių nacionalinis parkas (1987) · Papahanaumokuakea (2010) |
|
ž • a • r JAV nacionaliniai parkai |
|---|
| | JAV nacionaliniai parkai |
- Akadijos
- Arkties Vartų
- Arkų
- Amerikos Samoa
- Bedlendų
- Biskeino
- Braiso kanjono
- Denalio
- Didžiojo Baseino
- Didžiojo Kanjono
- Didžiojo vingio
- Didžiųjų Dulsvųjų kalnų
- Didžiųjų Smėlio kopų
- Drai Tortugaso
- Evergleidso
- Ganisono Juodojo kanjono
- Grand Titono
- Gvadalupės kalnų
- Haleakalos
- Havajų vulkanų
- Hot Springso
- Jeloustouno
- Josemičio
- Kajahogos slėnio
- Kanjonų žemės
- Kapitolijaus rifo
- Karališkosios salos
- Karalių kanjono
- Karlsbado urvų
- Katmajaus
- Kenajaus fjordų
- Kongari
- Kobuko Slėnio
- Klarko ežero
- Kraterio ežero
- Laseno
- Ledyno
- Ledynų įlankos
- Mamutų urvo
- Mergelių Salų
- Mesa Verdės
- Mirties slėnio
- Olimpo
- Redvudo
- Reinyro kalno
- Saguaro
- Sąsiaurio Salų
- Sekvojos
- Smailiųjų viršunių
- Suakmenėjusio miško
- Šenandoa
- Šiaurės Kaskadų
- Teodoro Ruzvelto
- Trumpalapių Jukų
- Uolinių kalnų
- Vartų arkos
- Vėjų olos
- Vojažerių
- Vrangelio ir Šv. Elijo
- Zajono
|
|
Vikiteka:
UNESCO
Pasaulio paveldo objektai JAV